Jūsų dėmesiui - keliolika naujosios kino
klasikos pavyzdžių. Tai žinomų
režisierių darbai, kuriuose vaidina talentingi
aktoriai. Juose atsiskleidžia įvairių
pasaulio šalių (JAV, Švedija, Danija,
Didžioji
Britanija, Suomija, Japonija) kūrėjų
požiūris į gyvenimą,
meilę, atsakomybę.
Fantastika, drama, komedija, kino komiksas, animacija... filmai visiems
skoniams.
Pristatome vieną stilingiausių 2005 metų filmą, gimusį iš komikso. Visi žinome, kad amerikiečiai myli komiksus taip pat aistringai, kaip ir greitą maistą. Dar žinome, kad Holivude dažniausiai gimsta primityvūs ir juokingi kino komiksai („Moteris katė“, „Voražmogis“, „Betmenas ir Robinas“, „Pragaro vaikis“), ir tik retkarčiais mėginama sukurti kažką labiau meniško ir ambicingo („Dikas Treisis“, „Iksmenai 2“, „Milžinas Halkas“). Todėl žinia, kad į komiksų pasaulį paniro „Desperado“ autorius R. Rodriguezas su savo bičiuliu Q. Tarantino, sužadino viltį. Juolab, kad jie pasirinko labai įdomaus ir kultinio komiksų (dabar prabangiai išleisti komiksų albumai vadinami grafiniais romanais) piešėjo Franko Millerio sukurtą pasaulį – „Nuodėmių miesto“ ciklą.
Pieštinių herojų nuotykiai šioje popierinėje ketvirtojo dešimtmečio „film noir“ erdvėje prasidėjo 1993 metais. F. Milleris sukūrė žiaurų ir erotišką, nespalvotą serialą, susidedantį iš septynių grafinių romanų. Žinodamas Holivudo „meistrų“ sugebėjimus, jis ilgai niekam neleido ekranizuoti šių istorijų, tačiau R. Rodriguezas rado būdą. Jis pasikvietė aktorių J. Hartnettą, su kuriuo nufilmavo nedidelį vienos komikso istorijos fragmentą (filme „Nuodėmių miestas“ – tai prologas su mergina raudonais drabužiais) ir parodė tą kompiuteriniu būdu apdorotą „gabaliuką“ F. Milleriui. Abu talentingi vyrukai sukirto rankomis ir nusprendė perkelti iš popieriaus į ekraną tris Nuodėmių mieste įvykusias istorijas.
Policininkas Džonas Hartiganas (B. Willis) dėl sveikatos problemų ruošiasi išeiti pensijon. Tačiau jis dar nori žūt būt nubausti vieno senatoriaus sūnų pedofilą (N. Stahlis) ir atimti į jo žabangas patekusią vienuolikmetę mergaitę Nensę. Tame pačiame mieste įvyksta kitas tragiškas nesusipratimas: tvirto sudėjimo vyrukas su kriminaline praeitimi vardu Marvas (M. Rourke‘as) pamilsta prostitutę Goldi (J. King), tačiau jiems kartu miegant, kažkas ją nužudo lovoje. Įtarimai krinta ant Marvo. Įniršęs drimba nusprendžia surasti žudiką. Trečioji istorija irgi paplūdusi krauju. Trapi separatinė taika tarp miesto prostitučių ir policijos netrukus baigsis, kadangi jos nugalabija vieną bjaurų priekabiautoją, kuris pasirodo esąs policininkas Džekas Rafertis (B. Del Toro). Prostitučių lyderės Geil (R. Dawson) mylimasis Dvaitas (C. Owenas) ruošiasi padėti merginoms išvengti policijos keršto, bet jo planus sugadina gangsteriai. Kitaip sakant, visi planai ir akcijos pakrypsta netikėta ir, be abejo, labai kruvina linkme.
Laimė, nors kraujas „Nuodėmių mieste“ liejasi laisvai, jis ne visada raudonas. Visas filmas juodai baltas, o kadruotės ekrane visiškai atitinka popierinę komikso versiją. Personažai grimo ir kompiuterinių efektų dėka labai išraiškingi. Stilizuotos nespalvotos prievartos scenos pagražinamos spalvotais elementais. Trumpai sakant, labai meniška ir dekoratyvu. Visus herojų poelgius motyvuoja jausmai: kerštas arba meilė, dažnai susiliejantys į vieną, sunkiai išnarpliojamą rutulį, todėl „Nuodėmių miesto“ gyventojai atrodo pakankamai gyvi ir įdomūs, tik labai patvarūs, ir todėl kartais veikia pagal animacinio pasaulio dėsnius.




