Gera patirtis

2013-01-30
Nacionalinio išsivadavimo sąjūdžiai XX a. pabaigoje, susiję su sovietinės imperijos stagnacija ir galiausiai griūtimi, naujai sujudino tautinio identiteto paieškas: visi mes tapome „dar labiau“ lietuviais, lenkais, latviais, kazachais, čekais ar, kur kas liūdniau, serbais. Šios „skirtingos“, bet keistai panašios „gentinės“ priklausomybės laikinai įpūtė optimizmo ir... Tačiau šis vienybės reginys per daug ilgai neužtruko. Pamiršę, kaip kone ką tik (kartu!) grūmojome Marijos žemę teriojusiam „Ivanui“, mes nesuskubome kurti ilgalaikių sugyvenančios visuomenės ir gerovės pamatų, o atsigręžėme į, tarkime, „kažką negero planuojančius“ lenkus, kurie greta ar ir visai „su mumis“ gyvena jau ne pirmą šimtmetį... Kaip ir – dar...
2013-01-01
Šiaulių universiteto gimnazijos I–II klasių gimnazistai lapkričio 30 dieną, vadovaujami mokytojos J. Vaitkienės, dalyvavo Jaunimo pilietiškumo akcijoje „Gink bunkerį“. Pakalbėkime apie tai plačiau.  Prasidėjus pilietinių iniciatyvų konkursui moksleiviai atsiuntė savo iniciatyvą pristatančią anketą, kurioje jie išdėstė savo tikslus ir uždavinius: ne tik sutvarkyti savo apylinkėse esantį istorijos paminklą, bet ir užfiksuoti gyvosios atminties pasakojimus, daugiau sužinoti apie savo krašto istoriją. Nors konkurso esmė yra pačių moksleivių idėjos ir veiksmai, iš...
2012-10-14
Kai tiek daug kalbama apie demokratines vertybes, kyla klausimas, ar įmanoma apie jas ne tik kalbėti, bet ir jomis gyventi mokykloje? Mokykla iš tiesų yra minirespublika, maža bendruomenė, valstybėlė, kurioje gyvena skirtingų interesų grupės, o kad jos visos būtų patenkintos ir valstybė darniai gyvuotų, vyksta nuolatiniai nuomonių debatai ir optimalių sprendimų paieškos –... Be visų šių demokratinių aplinkybių, mokykloje veikia ir tiesioginiai demokratinės bendruomenės dariniai – tai yra Moksleivių parlamentas, Mokytojų taryba, Tėvų komitetas ar pan. Atrodo, mokykla tikrai yra puiki terpė išmokti demokratijos. Kadaise klasėse buvo pradėti ratu statyti mokinių suolai, panaikintos uniformos, ir tai reiškė demokratinį laisvėjimą, revoliuciją...
2012-10-02
Ar svarbu piliečiui dalyvauti politiniame gyvenime? Ar įmanoma būti pilietiškam ir ignoruoti politiką? Ar būtina gilintis į biurokratines raizgalynes, kad galėtum daryti gerus darbus visuomenės labui? Žodis politika (gr. polis – miestas-valstybė) reiškia valstybės gyvenimą, taigi ir viešuosius reikalus, kuriais nuo seniausių laikų užsiima „viešieji asmenys“, t. y. tokie patys piliečiai, kaip ir kiekvienas iš mūsų, tik įsipareigoję atstovauti ir ginti bendruomenės interesus. Šiuo požiūriu politika yra ypač artima pilietiškumo sampratai: stengtis dėl daugumos...
2012-04-10
Pasaulyje, kuriame pernelyg daug balsų kalba tuo pat metu, <...> kur amerikietiškus rūbus, pagamintus Korėjoje, nešioja jaunimas Rusijoje, kur kiekvieno žmogaus „šaknys“ daugiau ar mažiau pakirstos – tokiame pasaulyje vis sunkiau susieti žmogaus tapatybę ir reikšmę su koherentiška „kultūra“ ar „kalba“. (James Clifford, Kultūros problema: XX amžiaus... Mes gyvename daugybiniame pasaulyje, kuriame vis sunkiau rasti „grynųjų pavidalų“. Tokiomis sąlygomis konkrečiai įvardyti, kad yra lietuvis, labai sudėtinga. Vis daugėja diskusijų, klausiančių, ar apskritai aktuali ir reikalinga tautinė žmogaus apibrėžtis, nes esą valstybė yra dirbtinai sukurtas aparatas, todėl ir priklausomybė kokiai nors valstybei nėra esminė žmogaus...
<< <  Puslapis 2 iš 3  > >>