Uniformų klausimas mokyklose visais laikais buvo aktualus ir gana opus. Tik kurį laiką kalbos nurimdavo, po to - vėl suaktyvėdavo. Jaučiame, kad apie uniformų įvedimą mokyklose šiuo metu imama diskutuoti vis dažniau. Mokytojai ir tėvai svarsto, kokį sprendimą reikia priimti - ar mokiniai privalo vilkėti uniformas? Žinome, kad įstatymo dėl uniformų įvedimo nėra. Bet juokaujant galime klausti – ar ne paprasčiau būtų, jei toks įstatymas atsirastų? Stebint visą šį mokyklose vykstantį uniformų reformos procesą, visus ginčus, lengviau būtų ir tėvams, ir pedagogams, jei šį klausimą imtų svarstyti aukštesnės institucijos. Juk visada buvo dvi priešingos stovyklos – tie, kurie uniformas vertina palankiai ir pasisako už jų vilkėjimą, ir tie, kurie jų vilkėti nenori – mokiniai arba trijų šimtų litų už reikalaujamą aprangą negalintys sumokėti sunkiau besiverčiantys tėvai.
Psichologijos studijos ilgai kirbėjo mano galvoje, kaip viena Pasirinkimo alternatyvų. Studijuoti asmenybę atrodė ir įdomu, ir svarbu, ir naudinga. Bet į Sąrašą ši alternatyva nepateko, nes:
- bijojau pernelyg gerai pažint žmones (kas šiaip ar taip, pasirodo, neišvengiama);
- buvau girdėjusi, kad be šimtopenkiasdešimt metų mokslo ir milijono pinigų kabineto su kušete neturėsiu (kad psichologas gali kažką veikti ir be tokio kabineto nebuvau girdėjusi).
Privati mokykla. Kas tai? Bereikalingas pinigų švaistymas? Prestižas? Aukštesni balai brandos atestate? Investicija į ateitį su plačiomis perspektyvomis?
Privačios mokyklos nėra labai populiarus reiškinys Lietuvoje - bendras jų skaičius neviršija trisdešimties. Dėl ribotų vietų skaičiaus į tokią mokyklą pakliūti pasiseka ne kiekvienam. Be to, reikia turėti pasiturinčius tėvelius, kurie nepagailėtų kas mėnesį vaiko mokslams skirti apvalios sumelės. (Tikslus mokestis nėra nustatytas – tai tėvų ir steigėjų susitarimo reikalas. Bet suma dažnai esti keturženklė). Žvilgtelkime už uždarų durų ir pasiaiškinkime už ką mokami pinigai.




