DUK

Siūlome eiti lengviausiu keliu, kurį pramynė sėkmės patirtis. Visi idėjų įgyvendinimo žingsniai moksleiviams aprašyti Gide, o žingsniai mokytojams aprašyti Rekomendacijose.

Į šį klausimą turi atsakyti pats/pati. Statistika rodo, kad kas trečias lietuvis yra nelaimingas žmogus.

Vadinasi, aplinkui yra daug dalykų, kuriuos reikia pagerinti, pakeisti.

Gal tai – neteisingumas, kai, dauguma tyčiojasi iš vieno silpnesnio?

Gal šiukšlynas namo kieme? Susiraukę kaimynų veidai?

Apsvaigę „kelių ereliai“?

Gal nėra erdvės jaunimui tavo miestelyje?

Vairuotojai automobilius stato neįgaliųjų vietose?

Sąrašą turi pratęsti tu. O tada su kompanija bendraminčių apsispręskite, kuri problema jus labiausiai UŽKNISA, sugalvokite, kaip ją galima išspręsti ar sumažinti ir registruokite savo iniciatyvą čia.

Iniciatyva šiame projekte vadinama tokia gyvenimo gerinimo idėja, kurią moksleiviai patys sugalvojo ir apsisprendė įgyvendinti. (Žr. Kas UŽKNISA?)

Kurmis yra padaras, kuris net ir tamsiausioj tamsoj sugeba rasti išeitį, išsikasti kelią, išsikapstyti. Kurmis yra taikus, su niekuo nesipyksta, bet žino savo tikslą ir atkakliai jo siekia, nepavargsta dirbti ne tik dėl savo, bet ir dėl kitų gerovės (pvz., išpurena žemę kitiems gyviams, dirvožemį aprūpina deguonimi ir t. t.) Kurmis – tai smagi, taiki, atkakli, veikli ir optimistiška būtybė. Jeigu jis būtų žmogus – būtų geras pilietis, nes jis ATKNISA, kai viskas juodai UŽKNISA.

Gerai, kad kylta tokių klausimų! Tai rodo tavo neabejingumą. O kalbant apie maistą, ar jis skanus, kokybiškas? Ar draugiškos, kolegiškos valgyklos darbuotojos? Jei taip, susidraugaukite su savo valgykla ir padarykite ją dar jaukensę, patrauklesnę (organizuokite renginius, kūrybinius vakarus, „apskritojo stalo“ diskusijas toje bandelėmis kvepiančioje netradicinėje erdvėje). O jei į pirmuosius klausimus atsėkėte neigiamai – tuo labiau keiskite situaciją. Bet pirmiausia – suburk draugų komandą, ištirkite problemą. Įsivaizduokite, kad esate verslo konsultantai , o jūsų uždavinys – mokyklos valgyklą padaryti visapusiškai patrauklią: ir kainos, ir aplinkos prasmėmis.

Štai keletas klausimų, į kuriuos reikėtų atsakyti, sprendžiant konkrečiai valgyklos problemą:

- Koks valgykloje taikomas antkainis maistui?

- Kodėl būtent toks (tikriausiai rasite tokį atsakymą: „Reikia išlaikyti darbuotojus, apmokėti visas išlaidas už vandenį, elektrą ir pan.)

- Ką daryti, kad antkainis būtų mažesnis? (Pvz., išsiderėti didesnes nuolaidas iš maisto produktų tiekėjų, užtikrinti didesnį klientų skaičių.)

- Kaip išsiderėti didesnę nuolaidą iš tiekėjų? (Pvz., iš valgyklos darbuotojų sužinoti maisto tiekimo agentų kontaktus ir patiems moksleiviams kreiptis su prašymu pritaikyti didesnę nuolaidą jūsų mokyklai.)

- Kaip padauginti klientų? (Pvz., sutvarkyti valgyklos aplinką, dekoruoti baldus, pasirūpinti, kad per pertraukas skambėtų „moksleivių radijas“ (jums patinkanti muzika), pakviesti aplinkinių įstaigų darbuotojus pietauti Jūsų valgykloje).

- Ką daryti, kad svetimus asmenis (valgyklos klientus) budėtojas įleistų į mokyklą? (Pvz., susitarti su mokyklos administracija dėl galimybės svečiams pietauti jūsų valgykloje. Pateikti argumentų.)

- Ką daryti, kad sumažėtų sąskaitos už komunalines išlaidas? (Pvz., suorganizuoti akciją ar pagaminti plakatus, kurie mokyklos bendruomenei primintų taupyti vandenį, išeinant iš patalpos – išjungti elektrą.)

Tokia problema, galėtų virsti reikšmingu projektu. Jums už tai padėkotų ir valgyklos darbuotojos, ir mokyklos administracija, ir visi moksleiviai – kasgi nenorėtų išleisti mažiau pinigų!? Įgyvendindami savo idėją, galite susidurti su pasipriešinimu. Greičiausiai taip bus, bet nenusiminkite: turėkite kantrybės paaiškinti, kad jūsų ketinimai geri ir visiems naudingi. Prieš imdamiesi veiksmų, būtinai paskaitykite idėjų įgyvendinimo gidą – ten rasite daug gerų patarimų ir pavyzdžių. Tu tikrai gali padaryti daugiau nei manai!

(Mes į juos einam tik tam, kad nusiplautumėme nuo pamokų. Norėjau apie tai pasikalbėti su direktorės pavaduotoja, pasiūlyti ką nors keisti, bet ji manęs neišklausė.)

Tavo idėja apie įdomius ir patrauklius jaunimui renginius yra puiki!

Deja, mokyklose tikrai įsigalėjusi tvarka, kai kažkas „iš viršaus“ nusprendžia, o visi kiti „iš apačios“ turi prisijungti. Renginiai mokyklose dažniausiai suplanuojami atsižvelgiant į kalendorines šventes, žymias datas ar pan. Tačiau bėda ta, kad tuos planus parengia vieni mokytojai, kurie į klausimą „Kodėl šiame procese nedalyvavo moksleiviai?“ paprastai atsako: „Jie aktyviai įsijungs vėliau“.

Norėdama(s) tai pakeisti, turėtum kreiptis į Moksleivių tarybą, kad jie aktyviau bendradarbiautų su mokytojais ruošdami renginių planus. Jeigu Jūs patys pradėsite siūlyti savo idėjas, mokytojai į tai būtinai atsižvelgs.

Tu su savo draugais galite inicijuoti mokinių apklausą: kokie renginiai nepatinka moksleiviams, ką norėtų keisti, ko trūksta ir t. t.

Jei tavęs negirdi atsakingoji direktorės pavaduotoja, turi padaryti taip, kad išgirstų. Visų pirma, paruošk konkretų pasiūlymą, suburk komandą, kuri šią idėją ir įgyvendins.

Labai rekomenduoju paskaityti Gidą, kur rasi tikrai daug praktinių patarimų, kaip pasiekti savo tikslą. Ir nepamiršk užregistruoti savo iniciatyvą!