Bendruomenės daržai – pilietinio aktyvumo įrankis


Vakarų miestuose plinta nauja mada – daugiabučių gyventojai mokosi auginti bulves, svogūnus ir petražoles. Lietuvoje, kur ne tik miestelyje, bet ir mieste neretas namas dar turi daržą ir šiltnamį, tokios „naujovės“ gali skambėti keistai. Tačiau net ir čia šiuolaikiniai vaikai, paklausti, iš kur gauna daržovių ir vaisių, galėtų atsakyti, kad jie auga prekybos centrų įstiklintose ir šaldytose lysvėse.

Civilizuotas gyvenimo būdas perėjo prie tokios kultūros, kur dažnai nebežinome ir nenorime žinoti, iš kur atėjo mūsų maisto produktai, ką jie patyrė transportavimo ir ilgesnio galiojimo tikslais, siekiame kuo patogiau ir pigiau pasitiekti juos tiesiai ant stalo, o prekybos centrai išmokė netoleruoti pomidorų ar obuolių, nukrypusių nuo taisyklingos, iščiustytos prekinės formos ir spalvos.

Tačiau pamažu alternatyvios bendruomenės, organizacijos, iniciatyvos imasi naujo „trendo“ - grąžina maisto auginimą į pačių gyventojų rankas, kai kur privačių namų vejas jau pakeičia kuklūs daržų įskiepiai, miestų žaliosiose zonose išmėginami plotai, kuriuos paskolinus aktyvioms bendruomenėms, juose ima rastis ne vien medžiai ir gėlės, bet ir daržovių lysvės. Savanoriai išmoksta ir susigrąžina rankų kišimo į žemę jausmus, mokosi bendradarbiauti ir padėti vieni kitiems, visuomeniškas kalbas papildo realiais darbais ir akyse augančiais jų rezultatais, kuriais ypač domisi visuomet smalsūs vaikai.

Taigi ugdomas ir pilietinis aktyvumas, ir savanorystė, ir gamtos pažinimas, ir bendruomeniškumas.

Pernai Vilniaus rajono Pilaitės bendruomenė kartu su nevyriausybine organizacija „Susivienijimu Žali.lt“ užveisė bene pirmąjį tokį bendruomeninį daržą (kartu su ir kūrybinėmis dirbtuvėmis “Beepart”). Šiemet panašius planus puoselėja Žvėryno, Žirmūnų, Antakalnio bendruomenės. „Miesto daržas gali būti vieta pabendrauti, įdomiai praleisti laiką su šeima, draugais“, sako susivienijimo atstovė Karina Klinkevičiūtė. Lartu sukurtas daržas leidžia pamatyti maisto kelią iki mūsų lėkščių, tai geras būdas susipažinti su ekologiniu maisto auginimu; čia galima išmokti užsiauginti sau maisto ar bent prieskonių, o užaugintą maistą – skirti mažiau turintiems. Be to, daržas puošia miestą, pritraukia turistus, daro miestą gyvesnį, judresnį“. Anot iniciatorių, toks bendruomenės daržas ideliai tiktų kiekvienai mokyklai.

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras kaip tik yra paskelbęs konkursą - tęstinį projektą „Žaliosios edukacinės erdvės ir gamtos ekspozicijos mokyklų aplinkoje“. Jo nuostatuose žaliajai erdvei nurodomos gana plačios gairės, kas gali reprezentuoti gamtą tokioje edukacinėje erdvėje, bet galima manyti, kad bendruomeninis-mokyklos daržas šiuos tikslus turėtų atitikti.

www.placiau.lt