Ar veiksmingi nauji moksleivių pilietiškumo ugdymo metodai?


Vis labiau populiarėja interaktyvūs ugdymo metodai, su moksleiviais dirbantys mokytojai turi būti kūrybiški ir aktyvūs. Ar tokios pastangos duoda vaisių?

Įvairių disciplinų Lietuvos mokytojai 2012 m. balandžio, birželio ir spalio mėnesiais dalyvavo projekto „Atviras kodas: Pilietis“ rengtuose mokymuose, kuriuose projekto lektoriai mokytojams pristatė keturias temas, aktualias dirbant su jaunais žmonėmis ir ugdant jų pilietines vertybes. Tai – tautinis identitetas, demokratinės vertybės, pagarba įvairovei bei socialinis solidarumas.

Mokymams buvo pasirinkti interaktyvūs metodai, todėl seminarų dalyviai negirdėjo ilgų, nuobodžių teorinių paskaitų, bet buvo pakviesti aktyviai diskutuoti, atlikti įvairias kūrybines užduotis, analizuoti, spręsti uždavinius, žaisti. Anot edukologų, būtent tokie naujieji mokymo metodai yra labiausiai priimtini moksleiviams.

Praėjus pusmečiui po „Atviro kodo: Piliečio“ mokymų, buvo atliktos anoniminės mokymų vertinimo anketos. Rezultatai parodė, kad naujus interaktyvius mokymų metodus savo pamokose pabandė naudoti ir tebenaudoja didžioji dauguma projekto mokymuose dalyvavusių mokytojų. Beveik visi pabandę mokytojai teigia, kad, pradėjus taikyti naujuosius metodus, pastebėjo teigiamus mokinių elgesio pokyčius.

Ne stebėti, o dalyvauti

Pagrindinis dalykas, kuo skiriasi interaktyvūs mokymo metodai nuo tradicinių, anot mokymų lektorės Dianos Petkūnienės, yra tai, kad interaktyvūs metodai auditoriją skatina dalyvauti, įsitraukti į veiksmą, o ne pasyviai stebėti ir stengtis iškalti, atsiminti. „Interaktyvus mokymasis veikia per patirtį. Net jeigu ta patirtis yra laboratoriškai susimuliuota, dirbtinai sąlygota, ji vis tiek leidžia žmogui geriau įsisavinti pagrindinius strateginius ėjimus, ką konkrečiose situacijose reikia daryti, ko griebtis“.

Mokymuose dalyvavę mokytojai per mokymų sesijas sudalyvavo daugybėje simuliacinių žaidimų, vaidybinių etiudų, atliko daug praktinių užduočių, buvo įtraukti į diskusijas.

Demokratijos pratybos

Lektorė Diana Petkūnienė kaip pavyzdį, kaip moksleiviams galima padėti geriau suvokti, kas yra demokratija, pateikė tokį žaidimą: moksleiviai burtų kelių išsitraukia vieną vaidmenį (ant popierėlių reikėtų iš anksto surašyti kuo įvairesnius vaidmenis-personažus) ir stengiasi tą vaidmenį atlikti, t. y. elgtis taip, kaip reikalauja jo vaidmuo, bet niekam neišsiduoti. Po kurio laiko reikėtų mokiniams priminti įsižiūrėti, kaip klostosi skirtingų personažų bendravimas, kaip skirtingų interesų žmonės sugeba išlikti bendruomenėje (o gal nesugeba?) ir ar kas yra demokratija, kaip ji turėtų veikti skirtingų piliečių valstybėje.

Šalia daugybės kitų pavyzdžių, D. Petkūnienė pasiūlė mokytojams kartu su savo moksleiviais paanalizuoti kokios nors populiarios dainos tekstą, pvz., Marijaus Mikutavičiaus dainą „Aš tikrai myliu Lietuvą“ arba drauge peržiūrėti vertingą filmą ir visiems kartu jį aptarti.

Anot lektorės, labai veiksmingas metodas yra socialinės reklamos kūrimas. Šią užduotį atlikdama auditorija turi įsigilinti į temą (kuri dažniausiai susijusi su socialinėmis problemomis) ir kūrybiškai atkreipti į ją dėmesį, galbūt net pasiūlyti realų sprendimą.

D. Petkūnienė tvirtina, kad auditoriją vienija ir pastebėti vieniems kitus padeda tokie socialiniai žaidimai kaip „Atomai ir molekulės“. Pavyzdžiui, kiekvienas grupės narys turi paeiliui ištarti kokią nors savo savybę, kuri, tikėtina, būdinga ir kai kuriems kitiems grupės nariams (pvz., „Aš šiandien ryte gėriau kavą...“). Bendriems interesantams pakėlus rankas, žmonės susikimba rankomis, tokiu būdu iš pabirų atomų susijungdami į molekules.

Tokie ir panašūs žaidimai, situacijos skatina kūrybingai mąstyti, pastebėti kitą ir kitokį šaia, telkia komandą.

Projekto vykdytojai tikisi, kad mokytojai seminaruose įgytą savo patirtį skleis ir mokyklose, o naujus metodus pasitelks bendraudami su savo moksleiviais. 

 

www.placiau.lt