Kai moksleivius UŽKNISA anksti keltis...


Viena Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos moksleivė (14–16 m.), pasirašiusi slapyvardžiu Mommen, iškėlė problemą, kad pamokos prasideda per anksti. 

Iniciatyvos regsitracijos anketoje ji rašo: „Noriu pakeisti pamokų prasidėjimo laiką. Manau, visiems nuo to bus tik geriau, ypač tiems, kurie gyvena toliau nuo mokyklos“. Įgyvendindama savo iniciatyvą Mommen pagalbos kreiptųsi į direktorių, tačiau abejoja, ar į jos prašymą būtų atsižvelgta. Ką daryti? Projekto „Atviras kodas: Pilietis“ eterio tarnyba placiau.lt kalbina projekto vadovę Vilmą Smaliukienę:

Ar pavėlinti pamokų pradžios laiką yra pilietinė iniciatyva?

Mommen iškelta problema moksleiviams yra aktuali, pilietiškumo dirbtuvių metu moksleiviai dažnai ją įvardija. Aš pati prisimenu, kaip būdavo sunku keltis į mokyklą, o sprendimas vakarais eiti anksčiau miegoti ne visada toks paprastas ir veiksmingas, kaip atrodo. Jeigu pamokų pradžios laikas atrodo per ankstus daugeliui bendruomenės narių, manau, verta išsigryninti problemą, ją pagrįsti ir ieškoti sprendimo. Bet kokia iniciatyva dėl visuomenės, bendruomenės labo, o ne dėl manęs vieno, yra pilietinė.

Nuo ko reikėtų pradėti tokią problemą spręsti?

Visų pirma, reikia argumentuotai pagrįsti problemą. Mano vienos nuomonė, derinant visos bendruomenės interesus, nėra labai stipri, jeigu neturiu pritariančiųjų balsų. Mokyklos bendruomenę sudaro ne tik mokiniai ir direktorius, bet ir tėvai, mokytojai, kurie visi turi savų interesų (daugeliui moksleivių, pavyzdžiui, laikas svarbus dėl būrelių ar kitokių veiklų, tėvams rūpi saugiai nuvežti vaikus į mokyklą prieš savo darbą, mokytojams rūpi po darbo pasiimti savo vaiką iš darželio ar panašiai).

Taigi benruomenės nuomonę padėtų išsiaiškinti parengtas klausimynas, anketa. Šiuo konkrečiu atveju, praverstų trys klausimynai: vienas mokytojams ir administracijai, kitas – tėvams, trečias – moksleiviams. Gavęs atsakymus, žinosi visų bendruomenės narių nuomonę.

Greičiausiai dauguma moksleivių palaikytų idėją pavėlinti pamokų pradžios laiką. Šią nuomonę dar galima pastiprinti mokslinių tyrimų rezultatais: internete apstu straipsnių apie žmonių bioritmų tipus: vieni yra vyturiai (ankstyvi), kiti – pelėdos (vėlyvi). Galima apie tai specialiai pakalbinti ir paklausti ir kokio psichologo. Turėdami argumentų, galite pradėti derėtis su kitomis interesų gruopėmis – mokyklos administracija ir tėvais. Išeitis galėtų būti kompromisas: pavyzdžiui, jei vieną dieną per savaitę pamokos prasidėtų vėliau. 

Kaip parengti tinkamą klausimyną?

Svarbu, kad klausimai būtų kuo konkretesni. Pavyzdžiui, klausimynas moksleiviams turėtų klausti „Ar norėtum į mokyklą eiti vėliau?“ Ir šalia pateikti du atsakymus („taip“, „ne“), iš kurių vieną reikia pabraukti. Toliau praverstų išsiaiškinti, koks konkretus laikas būtų patogus moksleiviams ir ar lanko jie popamokinę veiklą: Ar norėtum eiti į mokyklą nuo 8:30 – taip, ne; Ar norėtum eiti į mokyklą nuo 9:00 – taip, ne; Nuo 9:15 – taip, ne; Ar lankai būrelius po pamokų – taip, ne; Kokiomis dienomis lankai? Taip pat svarbu išsiaiškinti, kokiu būdu moksleiviai atvyksta į mokyklą (visuomeniniu transportu, pėsti ar atveža tėvai) ir koks jūsų respondentų amžius (pavyzdžiui, kelintos klasės moksleivis/-ė).

Mokytojų reikėtų klausti, ar jie kiekvieną dieną turi pirmą pamoką, kada jiems baigiasi paskutinė pamoka, ar turi svarbių įsipareigojimų po pamokų ir kelintadieniais. Taip pat – paklautsi jų, ar norėtų, kad pirma pamoka prasidėtų 8:30 arba 9:00, arba 9:15 ar panašiai. Geras klausimas būtų ir apie žmogaus bioritmo tipą: vyturys ar pelėda.

Žinoti visuomenės nuomonę reiškia turėti įrankius siekti savo tikslo. Be to, tai puikus būdas pasitikrinti, ar tavo idėjos nėra tik „mano vieno/s kaprizas“, ar turi rimtą palaikymą. Jei iškiltų neaiškumų rengiant klausimyną ar kitame plano įgyvendinimo etape – šio pilietiškumo projekto konsultantai visada pasirengę padėti ir atsakyti į klausimus kiekvienam asmeniškai.

Ačiū už pokalbį.