Kodėl jaunimo naujienos reikalauja kitokio požiūrio
Kai pradedu rašyti apie jaunimą, visada prisimenu vieną paprastą tiesą – jie jaučia netikrumą už kilometro. Jaunoji karta užaugo su internetu rankose, todėl atpažįsta dirbtinumą greičiau nei mes spėjame pasakyti „engagement rate”. Rašyti jaunimo naujienas – tai ne tiesiog pritaikyti turinį jaunesniam skaitytojui. Tai visiškai kitoks mąstymo būdas, kalbos tonas, net struktūra.
Jaunimas nori autentiškumo. Jiems nerūpi tobulai išlyginti sakiniai ar akademinis tonas – jie ieško tiesos, emocijos, ryšio. Kai rašau tekstą šiai auditorijai, stengiuosi užmiršti visas tas „profesionalaus žurnalizmo” taisykles, kurias man dėstė universitete. Ne todėl, kad jos blogos, bet todėl, kad jos neveikia su žmonėmis, kurie informaciją vartoja TikTok formatu.
Štai kodėl pirmasis žingsnis kuriant jaunimo naujienas – išmesti iš galvos viską, ką manote žinantys apie tradicinį žurnalizmą. Jūsų skaitytojams nerūpi, ar laikotės atvirkštinės piramidės struktūros. Jiems rūpi, ar jūsų tekstas atspindi jų pasaulį, jų problemas, jų kalbą.
Idėjų medžioklė: kur rasti temų, kurios tikrai domina
Didžiausia klaida, kurią mačiau darant redaktoriai – jie sėdi kabinete ir „sugalvoja”, kas turėtų dominti jaunimą. Tai veikia maždaug taip pat gerai kaip tėvai, bandantys būti „cool”. Geriausi straipsniai gimsta ne iš galvos, o iš tikro gyvenimo.
Norite žinoti, kas domina jaunimą? Eikite ten, kur jie yra. Ne fiziškai (tai būtų keista), bet virtualiai. Praleiskite valandą skaitydami komentarus po YouTube video. Pasiklausykite, apie ką jie kalba Discord serveriuose. Pažiūrėkite, kokie hashtagais jie naudojasi Twitter’yje ar Instagram’e. Ten rasite aukso gyslas – temas, kurios tikrai jaudina, o ne tas, kurias suaugusieji mano, kad turėtų jaudinti.
Aš turiu užrašų knygutę (gerai, Google Keep failą), kur fiksuoju įdomias frazes, diskusijas, konfliktus, kuriuos pastebiu naršydamas socialinę mediją. Kartais vienas komentaras gali tapti viso straipsnio pagrindu. Pavyzdžiui, kartą pamačiau diskusiją apie tai, kaip jaunimas jaučiasi dėl nuolatinio spaudimo būti produktyviems. Iš to gimė straipsnis apie „hustle culture” įtaką psichinei sveikatai, kuris sulaukė tūkstančių peržiūrų.
Dar vienas puikus šaltinis – tiesioginė komunikacija. Jei turite prieigą prie jaunimo grupių, mokyklų ar universitetų, paprašykite atlikti trumpą apklausą. Ne formalią, su dešimčia klausimų, o paprastą: „Apie ką norėtumėte skaityti?” Atsakymai jus nustebins savo nuoširdumu ir konkrečiu.
Rašymo menas: kaip kalbėti jų kalba neprarandant autentiškumo
Dabar prie pačio rašymo. Čia daugelis suklysta bandydami „kalbėti jaunimo kalba”. Rezultatas – cringey tekstas, kuris skamba kaip viduramžis žmogus, bandantis naudoti slangą. Patikėkite, geriau rašyti savo autentišku balsu nei bandyti apsimesti kažkuo, kuo nesate.
Bet tai nereiškia, kad turite rašyti kaip akademiniame žurnale. Jaunimo naujienos reikalauja tam tikro tono – draugiško, bet ne paternalistinio; informatyvaus, bet ne nuobodaus; asmeniško, bet ne pernelyg intymaus. Kaip tai pasiekti?
Pirma, trumpinkite sakinius. Ne visus – monotonija taip pat nuobodi. Bet jei pastebite, kad jūsų sakinys tęsiasi daugiau nei dvi eilutes, greičiausiai jį galima suskaidyti. Jaunimas skaito telefone, dažnai pakeliui kažkur. Ilgi, sudėtingi sakiniai tiesiog neveikia tokioje aplinkoje.
Antra, naudokite aktyvią formą. Vietoj „Tyrimas buvo atliktas” – „Mokslininkai atliko tyrimą”. Vietoj „Manoma, kad…” – „Ekspertai mano, kad…” Aktyvus balsas daro tekstą gyvesnį, dinamiškesnį.
Trečia, įtraukite asmeniškų elementų. Ne bijokite pasakyti „aš” ar „mes”. Jaunimas vertina žmogišką prieigą. Jei rašote apie psichologinę sveikatą, galite pradėti: „Visi kartais jaučiamės priblokšti – aš tikrai jaučiuosi.” Tai sukuria ryšį, rodo, kad nesate tik beasmenis informacijos šaltinis.
Ketvirta, naudokite pavyzdžius ir istorijas. Vietoj sausų statistikų apie jaunimo nedarbo lygį, papasakokite konkretaus žmogaus istoriją. Žmonės prisimena istorijas, ne skaičius. Viena mano sėkmingiausių naujienų prasidėjo ne su faktu, o su scena: „Martynas sėdi prie kompiuterio jau ketvirtą valandą, siųsdamas CV į dar vieną įmonę. Jo akys pavargusios, bet jis nesiruošia sustoti…”
Vizualinis turinys: kodėl žodžiai nebepakanka
Leiskite būti brutaliems – jei jūsų naujiena yra tik tekstas, ji miršta dar negimusį. Jaunimas yra vizualios kartos atstovai. Jie užaugo su Instagram, TikTok, YouTube. Tekstas be vizualų jiems atrodo kaip juodai baltas televizorius mūsų tėvams.
Bet čia svarbu suprasti – ne bet koks vizualas tinka. Stock nuotraukos su dirbtinai besišypsančiais žmonėmis? Prašom. Jaunimas jas atpažįsta ir ignoruoja greičiau nei reklamas. Jums reikia autentiškų, įdomių, relevantiškų vizualų.
Idealus variantas – originalios nuotraukos. Jei rašote apie vietinį renginį, nufotografuokite jį. Jei apie naują kavinę, kur renkasi jaunimas – eikite ir padarykite nuotraukų. Jei neturite galimybės fotografuoti, ieškokite nemokamų aukštos kokybės nuotraukų platformose kaip Unsplash ar Pexels. Ten rasite daug geresnių variantų nei tradicinėse stock nuotraukų svetainėse.
Bet vizualai – tai ne tik nuotraukos. Pagalvokite apie:
- Infografikas – puikus būdas pateikti statistiką ar sudėtingą informaciją patraukliai
- GIF’us – jie prideda dinamiškumo ir humoro
- Video įrašus – net trumpus, kelių sekundžių
- Citatas iš teksto, išskirtas grafiškai – puiku socialinei medijai
- Screenshots iš socialinių tinklų – jei rašote apie trending temą
Dar vienas svarbus aspektas – teksto formatavimas. Ilgas tekstas be pastraipų, antraščių ar išskirtų elementų atrodo kaip siena. Naudokite:
- Trumpas pastraipas (2-3 sakiniai maksimum)
- Tarpinius pavadinimus kas 200-300 žodžių
- Bullet points sąrašams
- Bold ar italic svarbiausiems punktams
- Citatas, išskirtas vizualiai
Pamenu, kai perdariau vieną savo straipsnį – turinys liko tas pats, bet pridėjau daugiau vizualų ir pagerinau formatavimą. Rezultatas? Skaitymo laikas išaugo 150%. Žmonės ne tik daugiau skaitė, bet ir baigdavo skaityti, o ne išeidavo po pirmos pastraipos.
SEO ir socialinė media: kaip pasiekti savo auditoriją
Galite parašyti geriausią straipsnį pasaulyje, bet jei niekas jo neras, kokia nauda? Čia įsijungia SEO ir socialinės medijos strategija. Ir ne, tai nėra raketų mokslas, nors kai kurie mėgsta taip pristatyti.
Pradėkime nuo SEO. Pagrindinis principas paprastas – pagalvokite, kaip jūsų tikslinė auditorija ieškotų informacijos. Jei rašote apie vasaros darbus studentams, jie greičiausiai ieškos „vasaros darbai studentams Vilniuje” ar „kaip rasti vasaros darbą”. Ne „sezoninio užimtumo galimybės jaunimui”. Matote skirtumą?
Praktiniai SEO patarimai jaunimo naujienoms:
- Naudokite natūralią kalbą pavadinime ir tekste – rašykite žmonėms, ne robotams
- Įtraukite klausimus, kuriuos žmonės gali ieškoti Google – „Kaip…”, „Kodėl…”, „Kas yra…”
- Optimizuokite paveikslėlius – naudokite aprašomuosius failo pavadinimus ir alt tekstus
- Susiekite su kitais savo straipsniais – tai padeda ir SEO, ir laiko žmones jūsų svetainėje ilgiau
- Rašykite ilgesnius, išsamius straipsnius – Google mėgsta turinį, kuris tikrai atsako į klausimą
Dabar apie socialinę mediją. Kiekviena platforma reikalauja kitokio požiūrio:
Instagram – čia valdžia vizualų. Jūsų naujienos turėtų turėti patrauklią pagrindinę nuotrauką. Naudokite Stories funkcionalumą – ten galite dalintis užkulisiais, greitais atnaujinimais, apklausomis. Hashtagai vis dar veikia, bet naudokite juos protingai – 5-10 relevantiškų geriau nei 30 atsitiktinių.
TikTok – jei jūsų auditorija jaunesnė nei 25, negalite ignoruoti TikTok. Bet čia negalite tiesiog dalintis nuoroda į straipsnį. Sukurkite trumpą video, kuris pristato temą įdomiai. Pavyzdžiui, jei rašėte apie psichinę sveikatą, sukurkite video su „5 ženklai, kad jums reikia pertraukos”. Video gale galite nukreipti į pilną straipsnį.
Twitter – puiki platforma naujienoms, ypač jei jos aktualios. Čia veikia trumpi, kandūs sakiniai. Ištraukite įdomiausią citatą ar faktą iš savo straipsnio ir padarykite jį tweet’u. Thread’ai (kelių tweet’ų grandinės) taip pat veikia gerai – galite papasakoti pagrindinę istoriją thread’e ir nukreipti į pilną straipsnį.
Facebook – nors jaunimas vis mažiau jį naudoja asmeniškai, grupės vis dar aktyvios. Raskite Facebook grupes, kur jūsų tikslinė auditorija leidžia laiką, ir dalinkitės ten (bet ne spam’inkite – būkite tikras grupės narys).
Svarbus patarimas – nesistenkite būti visur. Geriau kokybiškai valdyti 2-3 platformas nei prastai 6. Pasirinkite tas, kur jūsų auditorija yra aktyviausiai, ir fokusuokitės į jas.
Timing’as ir dažnumas: kada ir kaip dažnai publikuoti
Gali atrodyti, kad internetinėje erdvėje laikas neturi reikšmės – juk turinys prieinamas 24/7. Bet tai mitas. Kada publikuojate, turi didžiulę įtaką tam, kiek žmonių pasieks jūsų turinys.
Iš savo patirties pastebėjau, kad jaunimo naujienos geriausiai veikia:
- Antradieniais-ketvirtadieniais (pirmadieniai per sunkūs, penktadieniais žmonės jau galvoja apie savaitgalį)
- Popiet, apie 15-18 val. (kai žmonės baigia pamokas/darbą ir skaito telefoną)
- Vakare, apie 20-22 val. (kai žmonės jau namuose ir turi laiko)
Bet tai tik bendros gairės. Kiekviena auditorija skirtinga. Jei jūsų skaitytojai daugiausia studentai, jie gali būti aktyvesni vėlai vakare. Jei dirbantis jaunimas – pietų pertraukos metu. Vienintelis būdas sužinoti – testuoti ir analizuoti.
Dėl dažnumo – kokybė svarbesnė už kiekybę. Geriau publikuoti vieną tikrai gerą straipsnį per savaitę nei penkis vidutiniškus. Jaunimas greitai atpažįsta „filler” turinį ir nustoja sekti. Bet kartu, reguliarumas svarbus – jei publikuojate kartą per mėnesį, žmonės užmiršta apie jus.
Aš rekomenduoju pradėti nuo 2-3 straipsnių per savaitę ir žiūrėti, kaip sekasi. Jei matote, kad auditorija auga ir engaged, galite didinti. Jei matote, kad žmonės nespėja skaityti visko, gal geriau sumažinti ir fokusuotis į kokybę.
Dar vienas svarbus aspektas – aktualumas. Jaunimo naujienos dažnai susijusios su trending temomis. Jei vyksta kažkas svarbaus (naujas įstatymas, didelis renginys, virusinė tema), reaguokite greitai. Bet ne paviršutiniškai – geriau palaukti dieną ir parašyti išsamų, gerai ištirtą straipsnį nei skubėti su paviršutiniška analize.
Bendruomenės kūrimas: nuo skaitytojų iki fanų
Didžiausias skirtumas tarp sėkmingų ir vidutiniškų jaunimo naujienų platformų – bendruomenė. Ne tiesiog skaitytojai, kurie užsuka, perskaito ir išeina, bet žmonės, kurie jaučiasi dalimi kažko didesnio.
Kaip tai pasiekti? Pirma, komunikuokite su savo auditorija. Kai kas nors palieka komentarą, atsakykite. Ne automatiškai, bet tikrai. Jei kas nors užduoda klausimą socialinėje medioje, atsakykite. Jei gauna kritikos (konstruktyvios), pripažinkite ir paaiškinkite. Ši dvikryptė komunikacija neįkainojama.
Antra, įtraukite auditoriją į turinio kūrimą. Darykite apklausas – apie ką jie norėtų skaityti? Prašykite jų istorijų – gal kas nors turi įdomią patirtį, kuri galėtų tapti straipsniu? Organizuokite Q&A sesijas. Kai žmonės jaučia, kad jų nuomonė svarbi, jie tampa ne tik skaitytojais, bet advokais.
Trečia, sukurkite erdvę bendruomenei. Tai gali būti Facebook grupė, Discord serveris, ar net tiesiog aktyvūs komentarų skyriai. Vieta, kur jūsų skaitytojai gali ne tik vartoti turinį, bet ir bendrauti tarpusavyje. Kai tai įvyksta, jūs jau nebevaldote tik naujienų platformos – jūs turite judėjimą.
Pamenu, kai viena mano vedama platforma sukūrė Discord serverį. Pradžioje ten buvo gal 20 žmonių. Bet mes aktyviai dalyvavome, kūrėme įdomias diskusijas, organizavome virtualius renginius. Po pusės metų ten buvo 500+ aktyvių narių, kurie ne tik skaitė mūsų turinį, bet ir patys generavo idėjas, dalindavosi patirtimi, padėdavo vienas kitam. Tai buvo neįtikėtina.
Analitika ir tobulinimas: kaip žinoti, kas veikia
Jei nepažiūrite į skaičius, rašote aklai. Analitika nėra tik „nice to have” – ji būtina. Bet svarbu žiūrėti į teisingus skaičius ir juos teisingai interpretuoti.
Pagrindinės metrikos, į kurias turėtumėte žiūrėti:
Peržiūros – tai akivaizdu, bet ne viskas. Daug peržiūrų gali reikšti, kad jūsų antraštė gera, bet ne būtinai turinys.
Skaitymo laikas – kur kas svarbiau. Jei žmonės praleidžia vidutiniškai 10 sekundžių straipsnyje, kuris turėtų užtrukti 3 minutes skaityti, kažkas negerai. Gal įžanga neįtraukia? Gal turinys neatitinka antraštės pažado?
Bounce rate – kiek žmonių išeina iš karto? Aukštas bounce rate rodo, kad žmonės neranda to, ko ieško.
Social shares – kiek žmonių dalijasi jūsų turiniu? Tai rodo, kad turinys ne tik įdomus, bet ir vertas dalintis. Tai aukso standartas.
Komentarai ir engagement – ar žmonės reaguoja? Diskutuoja? Tai rodo, kad turinys sukėlė emociją ar mintį.
Bet skaičiai patys savaime nieko nereiškia. Svarbu juos analizuoti ir daryti išvadas. Pavyzdžiui, pastebėjau, kad straipsniai su asmeninėmis istorijomis visada turėdavo geresnį engagement nei tie, kurie buvo grynai informaciniai. Tai pakeitė mano požiūrį – pradėjau įtraukti daugiau žmogiškų elementų į kiekvieną straipsnį.
Arba kitas pavyzdys – pastebėjau, kad straipsniai su skaičiais pavadinime („5 būdai…”, „10 priežasčių…”) turėdavo daugiau paspaudimų, bet mažesnį skaitymo laiką. Žmonės tikėjosi greito, lengvai suvartojamo turinio. Tai nereiškia, kad nustojau rašyti tokius straipsnius, bet pradėjau juos formatuoti kitaip – trumpiau, su aiškiais punktais, daugiau vizualų.
Dar vienas svarbus dalykas – A/B testavimas. Išbandykite skirtingas antraštes tai pačiai naujienos. Skirtingus vizualus. Skirtingus publikavimo laikus. Matykite, kas veikia geriau. Kartais net mažas pakeitimas gali turėti didelę įtaką.
Kai žodžiai tampa judėjimu
Rašyti jaunimo naujienas – tai daugiau nei tiesiog informacijos perdavimas. Tai galimybė formuoti diskursą, įkvėpti pokyčius, sukurti erdvę, kur jauni žmonės jaučiasi išgirsti ir suprantami. Per savo karjerą mačiau, kaip gerai parašytas straipsnis gali paskatinti šimtus žmonių veikti – ar tai būtų dalyvavimas proteste, savanorystė, ar tiesiog pokalbis su draugu apie psichinę sveikatą.
Bet visa tai prasideda nuo pagrindų, kuriuos aptarėme: autentiškumo, supratimo apie savo auditoriją, kokybės prioriteto prieš kiekybę, vizualinio patrauklumo, protingo platinimo, bendruomenės kūrimo ir nuolatinio tobulinimo. Nėra vieno taisyklių rinkinio, kuris veiktų visiems – kiekviena platforma, kiekviena auditorija unikali.
Svarbiausia – niekada nepraraskite savo balso bandydami patikti visiems. Geriausi jaunimo naujienų kūrėjai yra tie, kurie išlieka ištikimi savo vizijai, bet kartu išlieka lankstūs ir atviri mokytis. Jie klauso savo auditorijos, bet ne aklai seka kiekvieną tendenciją. Jie rūpinasi skaičiais, bet neparduoda savo vertybių dėl dar vieno paspaudimo.
Pradėkite mažai. Parašykite vieną tikrai gerą straipsnį. Pasidalinkite juo autentiškai. Pamatykite, kaip žmonės reaguoja. Mokykitės. Tobulėkite. Kartokite. Su laiku rasite savo ritmą, savo balsą, savo bendruomenę. Ir vieną dieną pastebėsite, kad jūsų žodžiai ne tik pasiekia žmones – jie juos keičia. O tai, drįsčiau sakyti, yra gražiausias dalykas, kurį gali pasiekti bet kuris rašantis žmogus.
