Ekranas kaip politinis mokytojas
Jaunas žmogus šiandien vidutiniškai praleidžia apie šešias valandas per dieną naršydamas socialiniuose tinkluose. Per tą laiką jis nesąmoningai sugeria daugybę politinių žinučių, nuomonių ir naratyvų – dažnai net nesuprasdamas, kad tai vyksta. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto tyrėjai praėjusiais metais apklausė beveik 1200 Lietuvos jaunuolių nuo 16 iki 25 metų ir gavo rezultatus, kurie verčia susimąstyti.
Tyrimo duomenys rodo, kad net 67 procentai respondentų pagrindinę politinę informaciją gauna būtent iš socialinių tinklų – ne iš laikraščių, ne iš televizijos, o iš „TikTok”, „Instagram” ir „YouTube”. Kas dar įdomiau – dauguma jų mano, kad tai yra patikimas informacijos šaltinis.
Kaip veikia algoritmai ir kodėl tai svarbu
Socialinių tinklų algoritmai nėra neutralūs. Jie sukurti taip, kad kuo ilgiau išlaikytų vartotoją platformoje, todėl rodo turinį, kuris sukelia stiprias emocijas – pyktį, baimę, pasipiktinimą. Politinis turinys šiuo atžvilgiu yra ypač „efektyvus”.
Politologas Tomas Janeliūnas, komentuodamas tyrimo rezultatus, atkreipė dėmesį į vadinamąjį „burbulo efektą”: „Jaunimas dažnai mato tik tai, su kuo jau sutinka. Algoritmas pastiprina esamas nuostatas, o ne plečia akiratį. Tai reiškia, kad žmogus gali augti politiškai, bet iš tikrųjų tik giliau įsišaknyti savo jau turimose pažiūrose.”
Tyrimas taip pat parodė, kad jaunuoliai, kurie politinę informaciją gauna daugiausia iš „TikTok”, dažniau laikosi radikalesnių – tiek kairiosios, tiek dešiniosios – pažiūrų, lyginant su tais, kurie naudojasi įvairesniais šaltiniais. Tai nestebina, nes trumpi vaizdo įrašai retai kada leidžia perteikti niuansus.
Influenceriai vietoj politikų
Dar vienas ryškus tyrimo atradimas – jaunimas labiau pasitiki influenceriais nei tradiciniais politikais. 54 procentai apklaustųjų teigė, kad socialinių tinklų kūrėjai, kalbantys politinėmis temomis, jiems atrodo „autentiškesni” ir „artimesni” nei išrinkti pareigūnai.
Tai kelia rimtų klausimų. Influenceris neturi jokios atsakomybės už tai, ką sako – jis nėra renkamas, jo negalima atšaukti, jis neprivalo remtis faktais. Tačiau jo žodžiai gali pasiekti šimtus tūkstančių jaunų žmonių per kelias valandas.
Medijų tyrinėtoja Rasa Čepaitienė pastebi, kad tai nėra vien Lietuvos problema: „Visoje Europoje matome tą patį – jaunimas politinę erdvę perkelia į socialinius tinklus. Klausimas ne ar tai gerai ar blogai, bet kaip ugdyti kritinį mąstymą tokioje aplinkoje.”
Tarp sąmoningumo ir manipuliacijos
Būtų neteisinga teigti, kad socialiniai tinklai tik kenkia. Tyrimas atskleidė ir teigiamų tendencijų – jaunimas, aktyviai sekantis politinį turinį internete, dažniau dalyvauja rinkimuose ir pilietinėse iniciatyvose. 2024 metų Europos Parlamento rinkimuose jaunimo aktyvumas Lietuvoje augo, ir dalis ekspertų tai sieja būtent su aktyvesne politine komunikacija socialiniuose tinkluose.
Problema ne pačiuose tinkluose, o skaitmeninio raštingumo stokoje. Kai jaunas žmogus moka atskirti manipuliaciją nuo informacijos, supranta, kaip veikia algoritmai, ir sąmoningai renkasi įvairius šaltinius – socialiniai tinklai gali tapti tikrai naudingu politinio ugdymo įrankiu. Kai to nėra – jie tampa puikia terpe dezinformacijai ir poliarizacijai.
Tyrėjai rekomenduoja į mokyklų programas aktyviau integruoti medijų raštingumo pamokas ir mokyti jaunimą ne tik naudotis technologijomis, bet ir kritiškai vertinti tai, ką jos rodo.
Ką tai reiškia rytoj
Šiandienos šešiolikmetis po dvejų metų balsuos rinkimuose. Jo politinės pažiūros jau dabar formuojamos – ne klasėje, ne šeimos pokalbiuose prie stalo, o telefono ekrane, tarp katinų vaizdo įrašų ir reklamos. Tai nėra apokaliptinis scenarijus, bet tai yra realybė, kurią privalu pripažinti.
Socialiniai tinklai niekur nedings – priešingai, jų įtaka tik augs. Todėl klausimas, kurį kelia tyrėjai, yra labai praktiškas: ar mes, kaip visuomenė, paruošiame jaunus žmones orientuotis šioje aplinkoje? Kol kas atsakymas, deja, nėra džiuginantis.
