Kodėl jaunimo naujienos internete – tai visai kitas žaidimas
Žinot, kai pradėjau rašyti jaunimo naujienas, maniau, kad tai bus paprasta. Nu tipo, parašai apie kokį naują reperio albumą ar TikTok trendą, įmeti keletą emoji ir voila – turinys paruoštas. Bet realybė pasirodo būna kiek kitokia. Jaunimo auditorija internete – tai turbūt pati kritiškiausia ir greičiausiai nuobodžianti grupė, kokią tik galima įsivaizduoti.
Šiandien jaunimas mato šimtus, jei ne tūkstančius turinio vienetų per dieną. Jų dėmesio trukmė trumpesnė nei TikTok video (o tai jau kažką reiškia). Todėl jei norite, kad jūsų naujienos būtų ne tik perskaitomos, bet ir dalijamosi, reikia žinoti keletą esminių dalykų. Ir ne, čia ne apie tai, kaip įkišti daugiau hashtag’ų ar panaudoti šaunesnius filtrus.
Nuo ko pradėti: idėjų generavimas, kuris neapsiriboja „kas dabar populiaru”
Didžiausia klaida, kurią mačiau darančius žmones – jie tiesiog bando nukopijuoti tai, kas jau veikia kitur. Matai, kad kažkoks video apie „day in my life” surinko milijoną peržiūrų, ir galvoji: „O, padarysiu tą patį!” Problema ta, kad iki tol, kol tu tai padarai, trendsas jau pasenęs.
Vietoj to, reikia mąstyti šiek tiek giliau. Aš paprastai laikausi tokios taktikos: stebiu, kas jaunimą iš tikrųjų jaudina, ne tik kas trending. Pavyzdžiui, dabar visi kalba apie dirbtinį intelektą, bet kas iš tikrųjų jaudina jaunus žmones? Tai, kaip AI gali padėti su namų darbais (arba kaip mokytojai gali juos pagauti naudojant AI). Matot skirtumą? Viena tema abstrakti, kita – tiesiogiai susijusi su jų gyvenimu.
Štai keletas būdų, kaip aš generuoju idėjas:
Klausau pokalbių – rimtai, tiesiog paklausau, apie ką jaunimas kalba laukdamas autobuso, kavinėje, ar net komentaruose po kitais įrašais. Ten yra aukso gysla.
Naudoju „bet kodėl?” metodą – pamatau temą ir klausinėju save „bet kodėl tai svarbu?” bent tris kartus. Tai padeda pasiekti tikrąją istoriją.
Žiūriu į senus dalykus nauju kampu – gal tema ir ne nauja, bet gal galiu ją pateikti taip, kaip niekas anksčiau nedarė?
Rašymo stilius, kuris neapdovanoja skaitytojo miego sutrikimu
Gerai, dabar prie pačio rašymo. Jei rašysite kaip mokyklinį rašinį ar kaip verslo ataskaita, galite iš karto pamiršti apie engagement’ą. Jaunimo auditorija jaučia netikrumą už kilometro.
Pirma, rašykite taip, kaip kalbate. Jei gyvenime nenaudojate žodžio „implementuoti”, tai nenaudokite ir straipsnyje. Jei sakytumėte „įdiegti” ar net „pradėti naudoti” – rašykite būtent taip. Skamba paprasčiau? Puiku, tai ir yra tikslas.
Antra, trumpinkite sakinius. Rimtai. Jei sakinys ilgesnis nei dvi eilutės telefono ekrane – jis per ilgas. Padalinkite jį. Naudokite daugiau taškų. Mažiau kablelių. Matote, ką darau?
Trečia, įtraukite asmeniškumo. Pasakokite istoriją. Pasidalinkite savo nuomone. Nebijokite būti šiek tiek kontroversiški (žinoma, nepersistenkite). Žmonės jungiasi su žmonėmis, ne su robotais, kurie tik perpasakoja faktus.
Dar vienas dalykas – pirmasis sakinys yra viskas. Jei nepagaunate dėmesio per pirmąsias 5 sekundes, žmogus jau scrollina toliau. Todėl pradėkite su kažkuo intriguojančiu, šokiruojančiu ar tiesiog labai relatable. Pavyzdžiui, vietoj „Šiandien kalbėsime apie…” geriau „Ar kada nors jautėtės, kad…?” arba „Niekas tau nepasakys, bet…”
Vizualinis turinys: daugiau nei tik gražūs paveikslėliai
Čia bus skausminga tiesa: jūsų tekstas gali būti genialus, bet jei jis atrodo kaip teksto siena – niekas jo neskaitys. Vizualinis aspektas yra ne papuošimas, o būtinybė.
Pirmiausia, formatavimas. Naudokite trumpus paragrafus (2-3 sakiniai maksimum). Įterpkite tarpinius pavadinimus kas 150-200 žodžių. Naudokite bullet points, kai įmanoma. Paryškinkite svarbias mintis. Žmonės neskaito internete – jie skenuoja. Padarykite jų gyvenimą lengvesnį.
Dėl paveikslėlių ir video – čia reikia būti protingiems. Nebūtinai reikia profesionalaus fotografo ar video operatoriaus. Kartais autentiškas telefonu nufilmuotas video veikia geriau nei perdaug išpoliruotas turinys. Jaunimas jaučia, kada kažkas per daug stengiasi atrodyti „cool”.
Bet štai kas svarbu: kiekvienas vizualas turi turėti tikslą. Ar jis iliustruoja mintį? Ar prideda humoro? Ar sustabdo scrollinimą? Jei atsakymas „tiesiog pagražinti” – galbūt to ir nereikia.
Ir dar – tekstas ant paveikslėlių. Tai super svarbu socialinėje žiniasklaidoje, kur dauguma žmonių scrollina be garso. Jei turite video, pridėkite subtitrus. Jei paveikslėlis – įdėkite intriguojantį tekstą, kuris verčia sustoti ir perskaityti daugiau.
Platformų pasirinkimas: kur jūsų auditorija iš tikrųjų yra
Štai kur daugelis suklysta: jie bando būti visur vienu metu. Rezultatas? Jie niekur nėra gerai. Geriau būti puikiam vienoje-dviejose platformose nei vidutiniam penkiose.
Instagram vis dar veikia jaunimui, bet ne taip, kaip anksčiau. Dabar viskas sukasi apie Reels. Jei dar postinate tik nuotraukas į feed’ą ir tikitės reach’o – turiu blogų naujienų. Stories vis dar populiarios, bet jos labiau tinka bendruomenės kūrimui nei naujų žmonių pasiekimui.
TikTok – čia dabar vyksta visas action’as. Bet reikia suprasti, kad TikTok algoritmas veikia kitaip nei bet kas kitas. Jis nekreipia dėmesio į tai, kiek turite followerių. Jis rūpinasi tik vienu: ar žmonės žiūri jūsų video iki galo ir ar jie su juo sąveikauja? Galite turėti 100 followerių ir pasiekti milijoną žmonių, jei turinys geras.
YouTube – neįvertinkite jo. Taip, jaunimas žiūri TikTok, bet jie taip pat praleidžia valandas YouTube. Skirtumas tas, kad YouTube jie ieško ilgesnio, gilesnio turinio. Čia veikia video essays, tutorials, vlogs.
Twitter/X – priklauso nuo jūsų niche. Jei rašote apie tech, gaming, ar politiką – čia yra jūsų auditorija. Jei apie beauty ar lifestyle – galbūt ne tiek.
Discord ir Reddit – dažnai užmirštami, bet labai galingi. Čia yra tikros bendruomenės, kurios giliai rūpinasi specifinėmis temomis. Bet atsargiai – šios platformos nekenčia akivaizdaus self-promotion.
Timing ir konsistencija: kada ir kaip dažnai postinti
Girdėjote patarimus tipo „postinkite 15:00, nes tada engagement’as didžiausias”? Na, tai tik iš dalies tiesa. Taip, yra geresni ir blogesni laikai, bet tai labai priklauso nuo jūsų specifinės auditorijos.
Aš rekomenduoju eksperimentuoti. Postinkite skirtingais laikais ir stebėkite, kas veikia. Dauguma platformų turi analytics, kurie parodo, kada jūsų auditorija yra aktyvi. Naudokite tuos duomenis.
Bet štai kas dar svarbiau už timing’ą – konsistencija. Geriau postinti vieną kartą per savaitę reguliariai nei penkis kartus vieną savaitę ir paskui dingti mėnesiui. Algoritmai mėgsta konsistenciją, bet dar svarbiau – jūsų auditorija mėgsta žinoti, ko tikėtis.
Tačiau konsistencija nereiškia, kad turite save išsekinti. Jei galite sukurti kokybišką turinį tik kartą per savaitę – darykite tai. Geriau vienas puikus įrašas nei penki vidutiniai.
Engagement’o kūrimas: kaip padaryti, kad žmonės ne tik skaitytų, bet ir dalintųsi
Čia yra didžiausias skirtumas tarp paprasto turinio ir virusinės sklaidos. Galite turėti puikų straipsnį, bet jei niekas juo nesidalija – jūsų reach’as bus ribotas.
Pirma, užduokite klausimus. Priverčiate žmones sustoti ir pagalvoti. Dar geriau – paprašykite jų pasidalinti savo nuomone komentaruose. Žmonės mėgsta būti išgirsti. Ir kai jie komentuoja, algoritmas mato tai kaip engagement’ą ir rodo jūsų turinį daugiau žmonių.
Antra, sukurkite „taggable” momentus. Tai turinys, kurį žmonės nori siųsti savo draugams. Pavyzdžiui, „kai tavo draugas sako, kad…” arba „jei tai relatable, tag draugą, kuris…”. Skamba šiek tiek cringe? Galbūt, bet veikia.
Trečia, būkite kontroversiški (bet protingai). Turinys, kuris sukelia diskusijas, plinta greičiau. Bet čia reikia balanso – norite diskusijos, ne hate. Pavyzdžiui, vietoj „visi, kas mėgsta X, yra kvailiai”, geriau „unpopular opinion: X yra overrated, ir štai kodėl…”.
Ketvirta, naudokite call-to-action, bet ne akivaizdžiai. Vietoj „pasidalinkite šiuo įrašu”, geriau „jei sutinkate, išsiųskite tai tam draugui, kuris…”. Matote skirtumą? Vienas skamba kaip prašymas, kitas – kaip natūralus veiksmas.
Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – atsakykite į komentarus. Rimtai, visi juos. Bent jau pirmąsias kelias valandas po publikavimo. Tai ne tik rodo, kad jums rūpi jūsų auditorija, bet ir signalizuoja algoritmui, kad čia vyksta aktyvumas.
Kaip išmatuoti sėkmę ir mokytis iš duomenų
Gerai, dabar prie mažiau sexy, bet super svarbios dalies – analytics. Žinau, skaičiai gali būti nuobodūs, bet jie pasako tiesą apie tai, kas veikia ir kas ne.
Bet štai klaida, kurią daugelis daro: jie žiūri tik į likes ir followerius. Tai vanity metrics – jie gražiai atrodo, bet ne visada reiškia tikrą sėkmę.
Į ką iš tikrųjų turėtumėte žiūrėti:
Engagement rate – kiek žmonių sąveikavo su jūsų turiniu, palyginti su tuo, kiek jį matė. Geriau turėti 100 followerių su 20% engagement rate nei 10,000 su 1%.
Shares ir saves – tai rodo, kad jūsų turinys yra vertas ne tik like, bet ir išsaugojimo ar dalijimosi. Tai stipriausias signalas algoritmui.
Watch time / read time – kiek laiko žmonės praleidžia su jūsų turiniu. Jei jie išeina po 3 sekundžių, kažkas negerai.
Click-through rate – jei turite nuorodų, kiek žmonių iš tikrųjų spaudžia jas. Tai rodo, ar jūsų call-to-action veikia.
Bet svarbiausia – ieškokite patterns. Gal pastebite, kad video su tam tikra tema visada veikia geriau? Ar tam tikras posting laikas duoda geresnius rezultatus? Ar tam tikras thumbnail stilius gauna daugiau clicks? Naudokite šią informaciją savo naudai.
Ir dar vienas patarimas: nepalyginėkite savęs su kitais. Žiūrėkite į savo pačių progresą. Ar šį mėnesį veikiate geriau nei praėjusį? Tai vienintelis svarbus palyginimas.
Kai viskas susideda: nuo gero turinio iki tikros sklaidos
Žinot, kas juokinga? Galite padaryti viską teisingai ir vis tiek neturėti virusinės sklaidos. Ir tai normalu. Virusinis turinys dažnai turi elementą sėkmės ir timing’o, kurio negalite kontroliuoti.
Bet štai ką galite kontroliuoti: kokybę ir konsistenciją. Jei nuolat kuriate gerą turinį, kuris rezonuoja su jūsų auditorija, anksčiau ar vėliau kažkas „sprogsta”. Ir kai tai atsitinka, turite būti pasiruošę.
Kai turinys pradeda plisti, būkite aktyvūs. Atsakinėkite į komentarus, dalinkitės juo kitose platformose, galbūt net sukurkite follow-up turinį, kol tema dar karšta. Momentum yra viskas.
Bet net jei niekas nevirsta viral – tai nereiškia, kad nesate sėkmingi. Jei kuriate lojalią, engaged auditoriją, kuri vertina jūsų turinį – tai yra didesnė sėkmė nei vienas viral įrašas, po kurio niekas nebeina.
Pabaigoje noriu pasakyti: rašymas ir platinimas jaunimo naujienų internete nėra mokslas, tai menas. Reikia eksperimentuoti, klysti, mokytis ir bandyti vėl. Kas veikia man, gali neveikti jums, ir atvirkščiai. Svarbu rasti savo balsą, savo stilių, savo auditoriją.
Ir atminkite – autentiškumas visada laimi. Jaunimas jaučia, kada kažkas tikra, ir kada kažkas tik bando būti trendy. Būkite savimi, kalbėkite apie tai, kas jums iš tikrųjų rūpi, ir raskite žmones, kuriems tai taip pat rūpi. Viskas kita – tik techniniai dalykai, kuriuos galima išmokti. Bet autentiškumas? To niekas negali jums išmokyti.
