Pirmieji žingsniai: kodėl taip sunku prabilti?
Stovite laukimo eilėje kavos parduotuvėje, sėdite traukinyje ar dalyvaujate kokiame nors renginyje, kur nepažįstate nė vieno žmogaus. Šalia jūsų – potencialiai įdomus pašnekovas, bet tarp jūsų – neregima siena. Kodėl taip sunku tiesiog prabilti?
Psichologai teigia, kad baimė užmegzti pokalbį su nepažįstamu žmogumi yra visiškai natūrali – tai mūsų evoliucinis mechanizmas, kuris kadaise saugojo nuo galimų pavojų. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje ši baimė dažnai trukdo užmegzti vertingus ryšius, rasti naujų draugų ar net sutikti savo antrąją pusę.
Gera žinia ta, kad gebėjimas pradėti pokalbį – tai įgūdis, kurį galima išmokti ir tobulinti. Nereikia būti ekstravertu ar turėti ypatingų charizmos savybių. Pakanka kelių paprastų technikų ir šiek tiek drąsos.
Aplinkos stebėjimas – jūsų geriausias draugas
Vienas efektyviausių būdų pradėti pokalbį – pasinaudoti tuo, kas vyksta aplink jus. Tai veikia, nes sukuriate bendrą patyrimą su pašnekovu dar prieš ištardami pirmąjį žodį.
Pavyzdžiui, jei esate knygų mugėje, galite pasakyti: „Matau, žiūrite į tą autorių – aš skaičiau jo paskutinę knygą ir visiškai negalėjau atsitraukti. Ar jau esate skaitęs ką nors iš jo?” Arba koncerte: „Šaunu, kad pagaliau jie groja šitą dainą! Ar pirmą kartą juos matote gyvai?”
Tokios frazės veikia, nes:
- Jos natūralios ir nekelia įtarumo
- Leidžia pašnekovui lengvai atsakyti
- Iš karto sukuria bendrą temą
- Neįpareigoja ilgo atsakymo, jei žmogus nenori kalbėti
Svarbu stebėti ne tik aplinką, bet ir žmogaus kūno kalbą. Jei jis atrodo užsidaręs, žiūri į telefoną su ausinėmis – greičiausiai ne pats geriausias metas kalbintis. Bet jei žmogus apsidairo, atrodo laukiantis ar nuobodžiaujantis – tai puiki proga.
Komplimentai, kurie neatrodo keistai
Komplimentas gali būti puikus pokalbio pradžia, bet čia reikia būti atsargiam. Pernelyg asmeniškas komplimentas nepažįstamam žmogui gali skambėti nejaukiai ar net gąsdinančiai.
Saugiausia strategija – girti žmogaus pasirinkimus, o ne fizines savybes. „Nuostabus megztinis, kur tokį radote?” arba „Tas krepšys atrodo labai patogus – seniai ieškau panašaus” skamba daug geriau nei „Jūs labai graži” ar „Puikiai atrodote”.
Viena mano draugė pasakojo, kaip kartą muziejuje nepažįstama moteris ją užkalbino pasakydama: „Atsiprašau, bet negaliu nepastebėti – jūsų auskarai nuostabūs! Ar galiu paklausti, kur juos įsigijote?” Tai ne tik pradėjo pokalbį, bet ir baigėsi nauja draugyste ir bendra aistra rankų darbo papuošalams.
Komplimentas turi būti nuoširdus. Žmonės jaučia, kai meluojate ar tiesiog bandote ką nors pasakyti. Jei nematote nieko, ką galėtumėte nuoširdžiai pagirti – geriau rinkitės kitą strategiją.
Klausimai, kurie atidaro duris
Yra du klausimų tipai: uždari (į kuriuos galima atsakyti „taip” ar „ne”) ir atviri (kurie skatina plačiau paaiškinti). Norint palaikyti pokalbį, reikia mokėti naudoti abu, bet pradėti geriausia su atvirais klausimais.
Vietoj „Ar jums patinka ši vieta?” geriau paklausti „Kas jums labiausiai patinka šioje vietoje?” Vietoj „Ar dirbate netoliese?” – „Kas jus atvedė į šią miesto dalį?”
Štai keletas universalių klausimų, kurie retai nuvilia:
„Kaip susipažinote su šiuo [renginiu/vieta/grupe]?” – Šis klausimas veikia beveik bet kokioje situacijoje ir leidžia žmogui papasakoti istoriją.
„Jei galėtumėte dabar būti bet kur pasaulyje, kur tai būtų?” – Šiek tiek drąsesnis variantas, bet puikiai veikia, kai norite sužinoti apie žmogaus svajones ir interesus.
„Kokia buvo geriausia jūsų dienos dalis?” – Pozityvi, lengva tema, kuri leidžia pašnekovui pasidalinti kažkuo maloniu.
„Ar turite kokių rekomendacijų dėl [kažko susijusio su situacija]?” – Žmonės mėgsta jaustis ekspertais ir padėti kitiems.
Vienas svarbus patarimas: klausykite atsakymo. Skamba akivaizdžiai, bet daugelis žmonių jau galvoja apie kitą klausimą, vietoj to, kad tikrai išgirstų, ką sako pašnekovas. Aktyvus klausymasis – tai kai patvirtinate galva, užduodate papildomų klausimų apie tai, ką jie pasakė, ir rodote tikrą susidomėjimą.
Humoras kaip tiltas tarp nepažįstamų
Juokas – vienas galingiausių būdų užmegzti ryšį. Bet čia slypi pavojus – humoras yra subjektyvus, o nesėkminga šalis gali viską sugadinti.
Saugiausias humoro tipas pradedant pokalbį – savęs išjuokimas arba lengvas situacijos absurdo pastebėjimas. Pavyzdžiui, jei abu laukiate labai ilgai, galite pasakyti: „Šiuo greičiu čia tikrai išmoksiu naują kalbą” arba „Pradėjau galvoti, kad tai socialinis eksperimentas, kiek žmonės gali kantriai laukti”.
Vengti reikėtų:
- Juokų apie kitus žmones
- Politinio ar religinio humoro
- Pernelyg tamsių ar cinišką juokų
- Ilgų anekdotų (bent jau iš pradžių)
Jei pašnekovas nusijuokia ar nusišypso – puiku, pokalbis įgavo pagreitį. Jei ne – nesijaudinkite, tiesiog pereikite prie kitos temos. Ne visi žmonės turi vienodą humoro jausmą, ir tai visiškai normalu.
Pasakojimų galia: kaip paversti pokalbį įdomiu
Žmonės myli istorijas. Tai įrašyta mūsų DNR nuo tų laikų, kai sėdėdavome prie laužo ir dalindavomės dienos nuotykiais. Todėl vietoj sausų faktų – pasakokite mini istoriją.
Vietoj „Aš dirbu IT srityje” galite pasakyti: „Dirbu su kompiuteriais, nors įdomiausia, kad į šią sritį patekau visiškai atsitiktinai – norėjau tapti muzikantu, bet vieną vasarą padėjau draugui sutvarkyti svetainę ir taip įklimpau.”
Geros istorijos pokalbio pradžioje turėtų būti:
- Trumpos (30-60 sekundžių)
- Susijusios su tema
- Su aiškia pradžia ir pabaiga
- Palieka erdvės pašnekovui prisidėti
Svarbu nevirsti monologu. Po trumpos istorijos visada grąžinkite kamuolį pašnekovui: „O kaip jūs atsidūrėte čia?” arba „Ar jums yra buvę kažkas panašaus?”
Vienas mano pažįstamas turi puikią techniką – jis visada turi 2-3 trumpas, šmaikščias istorijas iš savo gyvenimo, kurias gali pritaikyti beveik bet kokioje situacijoje. Tai nėra manipuliacija – tiesiog pasiruošimas, kaip aktoriaus, žinančio savo replicas.
Skaitmeninė era: kada ir kaip naudoti telefoną
Telefonas gali būti ir pokalbio trukdis, ir pagalbininkas. Viskas priklauso nuo to, kaip jį naudojate.
Jei kalbatės su kuo nors ir jis pamini knygą, filmą ar vietą, kurią norite įsiminti – visiškai priimtina pasakyti: „Tai skamba įdomiai, ar galiu užsirašyti?” ir trumpam išsitraukti telefoną. Tai net rodo, kad rimtai klausotės.
Taip pat telefonas gali būti pokalbio pradžia. Jei esate kokioje įdomioje vietoje ir matote, kad kažkas fotografuoja, galite pasiūlyti: „Ar norite, kad nufotografuočiau jus? Turiu ilgesnes rankas nei selfie lazda.” Tai ne tik mandagu, bet ir natūraliai atidaro pokalbį.
Tačiau vengti reikėtų nuolatinio telefonų tikrinimo pokalbio metu. Tai siunčia aiškią žinutę: „Tu neesi pakankamai įdomus.” Net jei laukiate svarbaus skambučio – geriau iš anksto perspėti: „Atsiprašau, laukiu svarbaus skambučio, bet labai noriu išgirsti jūsų istoriją.”
Kada sustoti ir kaip gražiai pasitraukti
Ne mažiau svarbu nei mokėti pradėti pokalbį – mokėti jį gražiai užbaigti. Ne kiekvienas pokalbis turi virsti ilgalaike draugyste, ir tai visiškai normalu.
Jei jaučiate, kad pokalbis išseko arba pašnekovas atrodo nepatogiai – nebijokite užbaigti. Geriau trumpas, malonus pokalbis nei ilgas ir nepatogus.
Keletas elegantiškų išėjimo strategijų:
„Buvo labai smagu su jumis pasikalbėti, bet turiu bėgti [į susitikimą/pas draugus/atlikti reikalų].” – Paprasta, teisinga, veiksminga.
„Ačiū už rekomendacijas/istorijas/pokalbį – tikrai pasinaudosiu!” – Parodo, kad vertinote pokalbį.
„Matau, kad [vyksta kažkas kitas], nenoriu jūsų sulaikyti.” – Mandagus būdas pripažinti, kad abu turite kitų reikalų.
Jei pokalbis buvo tikrai geras ir norite palaikyti ryšį, nebijokite pasiūlyti: „Buvo labai įdomu – ar galėtume pasikeisti kontaktais?” Blogiausiu atveju žmogus pasakys ne, ir nieko baisaus neįvyks.
Viena svarbi taisyklė: niekada neišeikite per vidurį, kai pašnekovas kalba. Palaukite natūralios pauzės, tada mandagiai užbaikite pokalbį. Tai paprasta pagarba, kuri palieka gerą įspūdį.
Kai žodžiai virsta ryšiais: ką daryti po pirmojo pokalbio
Tarkime, turėjote puikų pokalbį, pasikeičėte kontaktais – kas toliau? Čia prasideda kita, ne mažiau svarbi dalis.
Jei pasakėte, kad parašysite – parašykite. Geriausiai per 24-48 valandas, kol pokalbis dar švieži atmintyje. Nebūtina rašyti romano – pakanka paprastos žinutės: „Labas, čia [vardas] iš [vietos]. Buvo smagu vakar pasikalbėti apie [temą]. Kaip sekasi?”
Jei pažadėjote pasidalinti nuoroda, straipsniu ar rekomendacija – padarykite tai. Tai rodo, kad esate patikimas ir tikrai klausėtės, ką jie sakė.
Bet nebūkite per uolūs. Jei žmogus neatsakė į pirmą žinutę – nebesiųskite dar penkių. Galbūt jis užsiėmęs, galbūt pokalbis jam nepasirodė toks įsimintinas. Ir tai visiškai normalu – ne su kiekvienu užmezgate ryšį, ir tai nereiškia, kad kažkas su jumis negerai.
Kai kurie pokalbiai lieka vienkartiniai, bet malonūs. Tai irgi vertinga patirtis – ne kiekvienas sutiktas žmogus turi tapti draugu. Kartais tiesiog pasidalinate maloniu momentu ir einat savo keliais.
Svarbu nepamiršti, kad tikri ryšiai kuriami laipsniškai. Po pirmojo pokalbio gali sekti antras, trečias, ir tik tada jau galite kviesti žmogų į konkretesnius dalykus – kavos, bendro užsiėmimo ar renginio.
Vienas psichologas man kadaise pasakė: „Draugystė – tai ne vienas puikus pokalbis, o daug mažų, nuoseklių sąveikų.” Taigi neapsunkinkite pirmojo pokalbio per dideliais lūkesčiais. Leiskite ryšiui vystytis natūraliai.
Ir paskutinis, bet galbūt svarbiausias dalykas – būkite savimi. Taip, technikos ir frazės padeda, bet jei bandysite būti kažkuo, kuo nesate, tai anksčiau ar vėliau išaiškės. Autentiškumas traukia žmones labiau nei bet kokia tobula technika. Jūsų keistenybės, pomėgiai ir unikalus požiūris – tai būtent tai, kas padaro jus įdomiu pašnekovu. Nebijokite to rodyti.
